Save žalojantis elgesys – veiksmai, dėl kurių žmogus daro sau fizinę žalą.
Tai gali būti:
- galvos trankymas;
- savo bei kitų rankų kandžiojimas;
- plaukų rovimas;
- akių spaudimas;
- smūgiavimas sau į veidą ar galvą;
- labai stiprus suspaudimas, įbrėžimas ir trynimas į odą.
Toks elgesys dažniasiai lydimas streso, ligos metu arba kai vaiko gyvenime vyksta reikšmingi pokyčiai. Priežastys, kodėl taip atsitinka, gali būti labai įvairios. Dažniausiai tai sukelia įvairių veiksnių derinys. Galvos daužymo įprotis, atsiradęs kaip jutiminės stimuliacijos forma, vėliau gali būti naudojamas kaip būdas išvengti sunkios užduoties. Smūgiai sau per ausis, dažniausiai išprovokuoti sunkaus otito (ausų uždegimas), o galiausiai kartojasi kaip bandymas iš kitų gauti tai, ko nori.
Kaip užkirsti kelią:
- Įsitikinkite, kad tai nesusiję su sveikatos problemomis ir dantų skausmu. Užsirašykite vizitui pas gydytoją ir jei reikia, gaukite jo siuntimą pas reikiamus specialistus. Iš anksto surinkite ir pasiimkite duomenis apie visus vaiko save žalojančio elgesio atvejus: kurią dieną, kada įvyko, epizodas, kaip dažnai elgesys pasireiškia, kada jis prasideda, kiek laiko trunka ir pan. Jūsų užrašai padės gydytojui išsiaiškinti, ar save žalojantį elgesį gali sukelti fizinis diskomfortas ar skausmas.
- Pabandykite suprasti, kokią funkciją šioje situacijoje atlieka save žalojantis elgesys. Savęs žalojimo funkcija gali būti ir jutiminės stimuliacijos paieška, ir reakcija į skausmą. Apskritai funkcinė elgesio analizė yra gana sudėtinga procedūra, todėl šiuo klausimu geriau kreiptis į specialistą.
- Išmokykite vaiką išreikšti savo norus, poreikius ir nepatogumus priimtinesniu būdu, o ne save žalojančiu elgesiu, pavyzdžiui, naudojant PECS korteles.
- Naudokite vizualų tvarkaraštį ir palaikykite struktūrizuotą aplinką. Stenkitės laikytis nuoseklaus grafiko, kad dienos įvykiai būtų nuspėjami ir dėl to vaikui nekiltų nerimas.
- Sensorinė integracija, jos poreikių patenkinimas.
- Nepamirškite apie mankštą. Mokslininkai teigia, kad reguliarūs aerobiniai pratimai ne tik gerina emocinę ir fizinę savijautą, bet ir sumažina savęs žalojimo bei agresyvaus elgesio dažnumą. Aerobinė veikla apima bėgimą, plaukimą, važiavimą dviračiu, batutą, šokius, aerobiką ir kt. Geriausia, jei užsiėmimai vyktų bent tris kartus per savaitę. Pagalvokite apie tai, kas galėtų sudominti jūsų vaiką ir įtraukite sportinę veiklą.
Apdovanokite norimą elgesį. Įpraskite per dieną pastiprinti teigiamą elgesį ir situacijas, kai jūsų vaikas nekenkia sau. Tai padės jam suprasti, kad elgiantis kitaip jis sukelia malonias pasekmes. Taigi, norėdamas sulaukti paskatinimo, jis dažniau rinksis pozityvesnę elgesio formą. Skatinimas šiuo atveju gali būti ir žodinis pagyrimas ir dėmesys, ir bendra maloni veikla, žaislai, žetonai ar mėgstami skanėstai nedideliais kiekiais. Atminkite, kad ne visi autizmo spektrą turintys vaikai vertina socialinius apdovanojimus. Kai kam žodinis pagyrimas gali būti nemalonumas, o dar vienas stresorius. Jauskite ir supraskite savo vaiką.